Kažkaip mūsų žiniasklaidai pabrėžtinai neįdomus Jungtinėje
Karalystėje kilusio bulvarinės žiniasklaidos skandalo tyrimas. Jei ką ir
pabandysite surasti, naudodami raktinį žodį Levisono tyrimas, tai geriausiu
atveju aptiksite keletą išeivijos leidinių ir šykščias lietuviškas publikacijas
(pvz.: http://www.lzinios.lt/Pasaulis/Margas-pasaulis/Garsenybes-seke-buves-policininkas).
Tai lyg ir tabu viešoje erdvėje.
Žinoma, svarbiausia yra tyrimo rezultatas ir tai, kokių bus
imtasi priemonių po jo. Tačiau kai kurie paties tyrimo metu liudininkų išsakomi
teiginiai verčia susimąstyti. Štai buvęs News of the World žurnalistas Paul
McMullan tvirtina, kad spaudoje visuomenės interesą lemia skaitytojų skaičius
(angl. "Circulation defines the public interest" ). Taigi, viskas yra
legalu, kol skaitytojai perka laikraštį. "Man labai patiko organizuoti įžymybių persekiojimą. Kiek darbo vietų
gali sukurti jų automobilių vaikymasis?
Prieš tai, kol žuvo Diana, buvo labai smagu." sakė tyrėjams Paul
McMullan. Šis komentaras apie bulvarinės žurnalistikos metodus tapo šios dienos NYT dienos citata. Buvęs News of the World žurnalistas karštai ginė egzistuojančią bulvarinės
spaudos praktiką. Tačiau The Guardian požiūriu, toks pareiškimas labiau
patvirtina lūžio tašką už kurio negrįžtamai pasilieka nereguliuojama, rinkos
jėgų valdoma ir veikianti pagal principą „viskas leidžiama“ bulvarinė moralė.
Savo ruožtu JK Kultūros sekretorius Jeremy Hunt išsakė
svarstymus pavesti laikraščius kontroliuoti naujam reguliatoriui, kuris geriau
priverstų laikytis informacijos tikslumo standartų nei dabartinė savireguliacinė
Spaudos skundų komisija. Atrodo, kad bręsta rimti pokyčiai šioje srityje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą