Viešumas ir bendruomenės įsitraukimas švietimo sistemoje: ar įmanoma?

Švietimo sistemoje situacija pasikeis tik tada, kai besidominčiai bendruomenei bus prieinama informacija apie švietimo įstaigų valdymą, o pati bendruomenė galės daryti įtaką sprendimams. 

Tėvai yra labiausiai suinteresuoti mokyklos darbo rezultatyvumu asmenys. Užtikrinus, kad pagerėja bazinių dalykų žinios, kartu reiktų spręsti ir kitas nemažiau aktualias saugumo, užklasinės veiklos, patyčių problemas. Tačiau pagrindinis tėvų siekis yra tinkami jų vaikų gebėjimai. Šiuo metu tėvai yra daugiau ar mažiau įtraukti į materialinių mokyklų problemų sprendimą, tačiau tikroji pridėtinė vertė būtų kitur.

Kaip minėta, šiandien yra ženkliai per mažai viešai atskleidžiamos informacijos apie mokymo įstaigas tam, kad tėvų įsitraukimas būtų prasmingas. Iš tikrųjų pateikiama daug įvairių žinių apie mokymo programas, užklasinę veiklą, mokyklų įgyvendinamus projektus, tačiau tai tik papildomos žinios, kurios neleidžia susidaryti jokio aiškesnio vaizdo apie situaciją mokykloje. 

Simboliška, kad ir ministerijos interneto svetainės rubrikos yra „apie ministeriją“, „ugdymas“, „profesinis ir tęstinis mokymas“, „studijos, mokslas ir technologijos“ (kas atspindi ministerijos struktūrą), kai tuo tarpu kitų valstybių analogiškų svetainių rubrikos - „tėvams“, „mokiniams“, „mokytojams“, „mokyklų vadovybei“ ir „tyrėjams“.

Todėl pirmiausiai būtina atskleisti visą informaciją apie mokinių pasiekimus suprantama ir prasminga tėvams forma. Siekiamybė būtų, kad tėvai galėtų žinoti savo vaiko, klasės ir mokyklos reitingą visos valstybės mastu. Tačiau pirmame etape galima būtų parodyti, kiek pakito mokinių, neatitinkančių ir viršijančių standartus, skaičius per metus mokykloje ir klasėje. Tai leistų daryti išvadas apie įstaigų vadovų ir mokytojų veiklos efektyvumą. Tokia informacija jau šiandien galėtų būti teikiama du kartus per metus, laikant, kad patenkinamą lygį pasiekę mokiniai yra žemiau standarto, o aukštesnįjį lygį pasiekę viršija standartą. Tas vertinimas būtų subjektyvus mokančio mokytojo įvertinimas, tačiau vertinimo kokybė galėtų būti užtikrinama vidiniu mokyklos procesu (pvz.: mokykliniu testu). 

Kita svarbi informacija – mokyklos turimi resursai. Čia pirmiausia turi būti pateikta informacija apie mokytojus. Tikslingas būtų jų reitingavimas pagal mokinių pasiekimus, darbo krūvį ir gaunamą atlygį. Taip pat turi būti išankstinė informacija apie planuojamus pokyčius. Kita resursų dalis – finansai. Turi būti aiškiai nurodytas esamas jų pasiskirstymas pagal prioritetines sritis ir pagal klases. 

Dalis šios informacijos galėtų būti skelbiama mokyklos tinklapyje (jautresnė - uždaroje tinklapio dalyje, prieinama tik tėvams). Palyginamąją informaciją būtų tikslinga talpinti įstaigos steigėjo tinklapyje. Tačiau pagrindinis darbas su informacija turėtų vykti planavimo procese. Siekiant išvengti labai skirtingo interpretavimo, kokia ir kaip informacija turi būti atskleista, tikslinga tai vieningai reglamentuoti ministro įsakymu.

Kita dalis informacijos galėtų būti prieinama iš oficialių informacinių sistemų ir registrų. Bendram sistemos valdymui būtų tikslinga turėti vieningą ir standartizuotą duomenų bazę apie visas mokyklas, jų vadovus, pasiekimus, mokytojus ir mokinius. Tai galėtų būti švietimo sistemos registras, kurio dalis būtų prieinama viešai ir suteiktų tėvams palyginimams būtiną informaciją.

Tačiau efektyviausias bendruomenės įtraukimas mokyklos veiklą būtų mokyklų tarybų vaidmens sustiprinimas. Tarybą galėtų sudaryti 3-7 tėvų atstovai, įstaigos vadovas, vienas mokymo personalo atstovas, vienas mokinių atstovas (mokyklose, kuriose yra 9 ir aukštesnės klasės), iki trijų steigėjo atstovų. Tarybos nariai būtų renkami trejų metų laikotarpiui. Taryba būtų atsakinga už strateginių krypčių nustatymą (strateginio plano rengimą), jos pritarimo reikėtų dėl personalo pokyčių, ji būtų atsakinga už mokymo kokybės, o taip pat turto, finansų ir personalo valdymo priežiūrą per planų rengimą ir jų įgyvendinimo stebėseną. Taip pat taryba turėtų užtikrinti nuolatines konsultacijas tarp tėvų, mokytojų ir mokinių. Tarybą kiekvienais metais tvirtintų strateginį ir metinį planą ir kasmetinę ataskaitą. Čia taip pat būtų tikslingi vieningi metodiniai nurodymai, kurie kartu užtikrintų, kad būtų įtrauktos priemonės, užtikrinančios nuolatinį nacionalinių švietimo standartų siekį. 

Suteikiant daugiau teisių mokyklos tarybai, kartu būtina naujai įvertinti rinkimų procedūras ir tarybos narių kvalifikacijos ugdymo galimybes. Reikėtų taip pat numatyti, kad mokyklų tarybų nariams už dalyvavimą posėdžiuose yra mokamos kompensacijos (nebent pati tarybą jų atsisakytų). 

Dar vienas svarbus tėvų įtraukimo aspektas yra tas, kad kartu būtų ugdomas bendras visuomenės įsitikinimas, kad kiekvienas narys gali prisidėti prie pokyčių, ir, kad nuo mažų pokyčių prasideda žymiai didesni pasikeitimai, o už situaciją esame atsakingi mes patys.

Bet kuriuo atveju būtina pakeisti nuostatą, kad mokykla yra direktoriaus ir mokytojų nuosavybė. Ji turi būti valdoma visų pirma atsižvelgiant į bendruomenės interesus.