Graikiškoji tradicija Lietuvoje: patraukite rankas nuo mūsų įstaigos, o šaip tai viskas valdoma labai blogai

Seimas antradienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta sujungti Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinės kultūros paveldo komisiją (VKPK). Buvo pranešta (BNS), kad susijungimui prieštaravo EKGT vadovė bei Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Parengus projektą birželio pradžioje apie 200 Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjų išplatino viešą kreipimąsi į Seimą, jog prieštarauja tokiam susijungimui, teigdami, jog sujungus institucijas naujoji įstaiga neužtikrins jų veiklos tęstinumo, jos funkcijos bus susiaurintos. „Šis siūlymas nėra pagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, nėra įrodyta kokia nors jo nauda, o žala tiek kultūros paveldui, tiek etninei kultūrai būtų akivaizdi“ – teigia kultūros ir mokslo veikėjai.

Iš tikrųjų ar bus dvi įstaigos, ar viena valstybė nesugrius ne vienu atveju. Tačiau šis atvejis akivaizdžiai demonstruoją, kokiu greičiu mūsų valstybės valdymas ritasi graikiškojo efektyvumo link. 2012 m. valstybės biudžete suplanuota skirti 16 darbuotojų Valstybinei kultūros paveldo komisijai - 735 tūkst. Lt., iš jų darbo užmokesčiui 504 tūkst. Lt., o 10 darbuotojų Etninės kultūros  globos tarybai - atitinkamai 370 tūkst. Lt. ir 220 tūkst. Lt. Vertinant biudžeto sudarymo ir valdymo požiūriu abi šios įstaigos yra prilygintos ministrų valdymo sritims, kur darbuotojų ir finansavimo dydžiai kur kas reikšmingesni. Vadinasi, abi įstaigos privalo rengti strateginius planus, ugdyti žmogiškuosius resursus, užtikrinti darbuotojams karjeros perspektyvas ir t.t. Kaip tai padaryti 10 -15 darbuotojų įstaigoje, kur būtinai turi būti vadovas, finansininkas, žmogus, atsakingas už personalą ir t.t.? Tarkime, iš viešai skelbiamų kontaktų galima susidaryti įspūdį, kad Valstybinei kultūros paveldo komisijoje yra trys tarnybų vadovai, vienas finansininkas, vienas teisininkas. Taigi, trečdalis darbuotojų yra administracija. Panaši proporcija turėtų būti Etninės kultūros globos taryboje. Juokinga ir tai, kad darbuotojų kontaktuose pateikiami elektroninio pašto adresai yra registruoti arba gmail.com svetainėje, arba vietinių interneto tiekėjų svetainėse. Valstybinė kultūros paveldo komisija nesiteikė net paviešinti savo strateginio plano projekto. Na, o EKGT savo plano projekte vietoje konkrečių darbų išvardina funkcijas. Konkretūs darbai gali būti išskaityti tarp eilučių, kad bus atlikti tyrimai ir kai kuriais klausimais pateikti siūlymai. Ir apskritai, lieka visiškai neaišku, kaip abi šios įstaigos siejasi su įstatymų leidyba, jos aiškiai užsiima politikos įgyvendinimu. Kažkaip Konstitucijos sargai čia užmerkia akis ir aliarmo nekelia.

Niekas nesako, kad funkcijos nereikalingos, tačiau jos turi būti atliekamos kaip galima efektyviau. Mano įsitikinimu, ir komisija, ir taryba gali egzistuoti, tačiau jų sekretoriato funkcijas turėtų atlikti Seimo kanceliarija ir nereikia dėl tuščių nepriklausomumo ambicijų švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus. Juk ir taip pas mus įstaigėlių pristeigta beveik tris kartus daugiau nei palyginamose valstybėse.