Švietimo sistema ir inovacijos: viskas turi prasidėti mokykloje

Inovacijos švietimo sistemai yra būtinas elementas tam, kad ji išliktų dinamiška ir suteiktų praktiškai pritaikomų žinių. Tačiau pagal savo tikslus ir teikiamas galimybes inovacijos yra pakankamai skirtingos.

Vienos jų leidžia pagerinti mokymo procesą. Čia visų pirma kalba eina apie IT technologijas ir suskaitmenintą turinį, kuris vizualizuoja mokamuosius dalykus, paverčia mokymo procesą interaktyviu. Tokio tipo inovacijų naudojimas yra labiausiai suprantamas mokyklose ir tam skiriamas bent šiuo metu pagrindinis dėmesys. Čia galima tikėtis nuolatinių pokyčių. Pavyzdžiui, programinės įrangos naudojimas skaitymo mokymui nors kol kas ir nėra labai paplitęs, tačiau per pastaruosius metus jos naudojimas ypač suaktyvėjo Olandijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje . Šiuo metu yra gana dėkinga situacija, nes reikalingos materialinės investicijos kai kuriais atvejais gali būti finansuojamos per ES struktūrinius projektus ir tai suteikia papildomų galimybių mokyklų vadovybei. Tačiau silpnoji grandis sėkmingam tokių inovacijų panaudojimui yra patys mokytojai. Todėl turi būti aiški sistema, kuri mokyklos mastu vertintų mokytojų gebėjimus išnaudoti turimus inovatyvius resursus ir skatintų tai daryti.

Kitokio tipo yra inovacijos, kurios tik pradeda skintis kelią rinkoje arba tos, kurias verslas tik pradeda naudoti. Čia pagrindinis klausimas, kur vaikai pirmą kartą susidurs su naujais produktais ir, ar išmoks jai teisingai naudotis. Taip, tarkime, planšetinių kompiuterių atveju, vaikai naujovę visų pirma išbandys namuose arba pas draugus. Tačiau didesnė pridėtinė vertė būtų, jei su šiuo produktu pirmą kartą būtų susipažįstama mokykloje, panaudojant tai mokymo procesui. Šiuo atveju reikia švietimo sistemos lyderystės, diegiant naujoves.

Tačiau pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas inovacijoms, kurios sprendžia esmines švietimo sistemos problemas ir didina efektyvumą. Čia visų pirma reikia išnaudoti gerą Lietuvos duomenų perdavimo infrastruktūrą, taip užtikrinant kokybišką ugdymą mažose ir nutolusiose mokyklose. Ten, kur reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai (fizika, chemija ir pan.) galima būtų rengti pamokas teletiltų principu. Tokios sistemos sukūrimas ir pritaikymas leistų Lietuvai tapti vienu iš lyderių technologijų diegimo srityje. Taip pat vertinimo sistemų automatizavimas leistų atpiginti ir paspartinti reikalingų duomenų surinkimą.

Galiausiai būtina pritaikyti inovacijas švietimo sistemos valdymui ir stebėsenai. Tam reikia sukurti patikimus vaikų, mokinių, studentų, mokytojų, mokyklų registrus, kuriuose būtų kaupiama informacija ir apie mokymo kokybę. Taip pat diegiant nacionalinius standartus, būtina automatizuoti testavimo ir testų taisymo procesą, taip ženklai atpiginant vertinimo sistemos kaštus.

Tačiau pagrindiniu iššūkiu šioje srityje yra ne finansiniai ištekliai ir technologijos, o žmonių pasirengimas ugdyti tinkamą inovacijoms kultūrą. Ir čia be esminių pokyčių pedagogų korpuse reikšmingo proveržio nėra ko tikėtis.