Jei nuo diskusijų apie antraeilius švietimo sistemos dalykus (tokius kaip
išankstinis mokytojų išėjimas į pensiją, įstaigų tinklo optimizavimas,
vadovėlių perrašymas ir t.t.) pereitume prie esminių darbų, tai per 5 – 7 metų
laikotarpį būtų galima sukurti pirmaujančią regione švietimo sistemą, suteikiančią
žinias, ugdančią gebėjimus ir vertybes tam, kad kiekvienas taptų savo ir šalies
sėkmės kūrėjais. Ir tam net nereikia papildomų finansinių išteklių.
Tam tereikia pagrindinį dėmesį sutelkti į pačių pagrindinių ir universalių
gebėjimų (skaitymo ir rašymo, matematikos ir taikomųjų mokslų) ugdymą bei
užsienio kalbos mokymą ir sustiprinti dėmesį rezultatų sulyginimui su kitomis
valstybėmis (remiantis PISA tyrimais ir pan.). Tai būtina, nes nepaisant to,
kad finansavimas ženkliai augo, tačiau visose srityse – skaityme, matematikoje
ir taikomuosiuose moksluose – 2009 m. lyginant su 2006 m. Lietuvos reitingas PISA
tyrime sumažėjo. Mokyklos turi visų pirma užtikrinti bazinių švietimo paslaugų
kokybę.
Praktiškai tai reikštų, kad pirmajame etape įvedama mokymo kokybės
kontrolės sistema, nustatant minimalius standartus kiekvieniems mokymosi metams
ir įdiegiant tų standartų kontrolės sistemą. Pagrindinis kokybės kontrolės
elementas – mokinių žinių testų rezultatų pokyčių panaudojimas mokymo kokybės
vertinimui ir mokyklų, jų vadovų ir mokytojų reitingavimo sistemos diegimui.
Šie testai nebūtų naudojami vertinti mokinių gebėjimus toliau mokytis. Visa ši
sistema būtų kuriama plėtojant esamus įrankius, nesiūlant administraciniu būdu
perbalansuoti mokymo proceso ar daryti pakeitimus mokymo programose.
Kartu mokyklose būtina sustiprinti skaidrumą, užtikrinant informacijos,
susijusios su mokyklų mokymo kokybe ir išteklių valdymu prieinamumą visuomenei
ir tėvams. Taip pat reikia realiai įtraukti tėvus į mokyklų veiklos valdymą,
peržiūrint mokyklų tarybų formavimo ir veiklos principus ir suteikiant joms
teises spręsti resursų paskirstymo ir personalo klausimus. Tai leistų užtikrinti
mokyklų vadovų veiklos efektyvumo vertinimą, jų atskaitomybę tėvams.
Visos šios prielaidos reikalingos tam, kad iš esmės būtų pagerinta mokytojų
korpuso kokybė. Čia pagrindinis tikslas būtų per 5 metus sumažinti mokytojų
skaičių 35 proc., atsilaisvinusius finansinius išteklius panaudojant likusių
pedagogų algų didėjimui, susietam su rezultatais, ir ilgai dirbusių mokytojų,
pasitraukusių iš švietimo sistemos, socialinių garantijų (kompensavimo)
programai finansuoti.
Visi šie žingsniai turėtų per penkerius metus duoti pirmuosius rezultatus
bendrojo lavinimo sistemoje ir užtikrinti Lietuvos pakilimą PISA tyrime bent
iki OECD vidurkio, o kartu ir didesnę švietimo paslaugų kokybę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą