Kas gi yra tas valstybės tarnautojas?

Viešasis sektorius Lietuvoje yra tiek pripainiotas, kad dažnai vieni kalba apie vienus dalykus, kiti – apie kitus, vieni traukia vienus skaičius, - kiti jau kitus. Esu tikras, kad bet kokia diskusija bus nevaisinga, kol visi – politikai, žiniasklaida, tarnautojai, biudžetininkai ir visuomenė neišsiaiškins ir nesutars, kas gi yra tie valstybės tarnautojai.

Šią problemą labai akivaizdžiai iliustruoja Irenos Petraitienės, Lietuvos valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės 2012 m. vasario 3 d. portale www.delfi.lt paskelbtas komentare „Ar valstybės tarnautojai - visų ekonominių problemų Lietuvoje kaltininkai?“ Manau, kad tikrai gerai, kad tokia diskusija vyksta, ir bandoma žiūrėti į skaičius, o ne vien remtis emocijomis. Tačiau tie skaičiai beprasmiai, jei nesusikalbame, ką jie reiškia.

Taigi, kas yra toji valstybės tarnyba. Teisininkai čia turi vienareikšmį atsakymą, - tai žmonės, kurie dirba pagal Valstybės tarnybos įstatymą. 2011 m. gruodžio 1 d. jų buvo 51184 (pagal Valstybės tarnybos registro duomenis), iš kurių 26413 – karjeros valstybės, apie kuriuos ir kalba ponia I.Petraitienė. O kas gi tie likę? Tai taip vadinami statutiniai tarnautojai, kurie dirba vadovaudamiesi savo statutais. Čia lyg ir aišku, tačiau tarp statutinių yra ir „geri“ policininkai su gaisrininkais, kurie dirba gatvėje ir „blogi“ statutiniai, kurie sėdi kabinetuose. Kad dar būtų painiau, reikia pridėti dar 20742 taip vadinamų darbo sutartininkų, kurie dirba pagal kiekvienos įstaigos nustatytas taisykles, tik jų atlyginimas yra stipriai apribotas Vyriausybės nutarimu. Taigi lyg ir išeitų, kad valstybei dirba 71926 žmonės, iš kurių savivaldoje darbuojasi šiek tiek mažiau nei penktadalis.

Tačiau čia toli gražu dar ne viskas. Į šį skaičių neįskaičiuoti politikai (tie patys, kurie daugelio supratimu visai be reikalo gauna atlyginimą, t.y. Seimo nariai, ministrai, merai, savivaldų tarybų nariai), teisėjai, prokurorai, valstybės pareigūnai (pavyzdžiui Konkurencijos tarybos vadovas, Valstybės kontrolierė ir kt.), Lietuvos banko valdybos nariai ir darbuotojai. Visi jie dirba ir algas gauna pagal skirtingas taisykles (skirtingus įstatymus). Čia taip pat nėra kareivių, kurių algas nustato Vyriausybės nutarimas. Ar visi jie buitine prasme yra suprantami kaip valdininkai? Ko gero.

Toliau pasižiūrėjus, rasime visą plejadą biudžetinių įstaigų, kurių vadovai nėra valstybės tarnautojai. Iš vienos pusės tos įstaigos naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, todėl kaip ir savaime priskirtinos prie tarnautojų kategorijos, tačiau iš kitos pusės tarp jų yra ir teatrai, bibliotekos, kai kurios švietimo įstaigos. Jų darbuotojus vadinti valdininkais lyg ir nesinorėtų. Tačiau vėlgi, pažvelgus į užsienio šalių praktiką, tarkime tą pačią Vokietiją, ten net mokyklose dalį mokytojų sudaro valstybės tarnautojai (vok. - der Beamte). Tad visuomenė (o kartu ir žiniasklaida), lyg ir linkusi laikyti „paprastą bibliotekininką“ padoriu žmogumi, o jau bibliotekos direktorių – kaip ir valdininku. Tačiau vertinant statistiką, visi be jokio abejonės suplakami į krūvą.

Toliau tenka prisiminti visas viešąsias įstaigas. Kai kalba pradeda eiti apie ligonines ir jų vadovų atlyginimus beveik niekas iš žiniasklaidos atstovų neabejoja, kad jie priskirti „blogiesiems“ valdininkams. 2010 metais veikė 168 viešosios įstaigos, kuriose dalininko teises ir pareigas įgyvendino ministerijos ar ministerijų valdymo srityse veikiančios įstaigos. 2010 metais šiose viešosiose įstaigose dirbo vidutiniškai 30466 darbuotojai (2002 metais – 25517, 2008 metais – 29459), darbo apmokėjimo suma buvo 775,8 mln. Lt (2002 m. – 280,3 mln. Lt, 2008 metais – 808,6 mln. Lt). Čia neįtraukta VšĮ Lietuvos radijas ir televizija bei visi universitetai, turintys specifinį statusą. Bandoma įtikinti, kad VšĮ finansavimą gauna ne iš biudžeto (sakoma, kad ne iš biudžeto tiesiogiai, o per programas). Tačiau, kaip ten bežiūrėsime, nors ir gaunama tam tikra dalis pajamų iš paslaugų pardavimo, o gydymo įstaigos finansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, tačiau iš esmės tai yra tie patys mokesčių mokėtojų pinigai.

Na ir galiausiai lieka visos valstybės ir savivaldos valdomos valstybės, savivaldos įmonės ir akcinės bei uždarosios akcinės bendrovės. Čia vėlgi, peržvelgus žiniasklaidos nuolat keliamą algų klausimą (įskaitant ir premijas), susidaro įspūdis, kad šiose įstaigose dirbantys žmonės taip pat priskirtini valdininkams. Manau, kad daugelis šventai tiki, kad Regitroje automobilį registruojantis darbuotojas ar įmonės ataskaitos reikalaujantis Registrų centro darbuotojas yra tikrų tikriausias valdininkas. Tokiose organizacijose 2010 m. dirbo 38424 darbuotojai, neįskaičiuojant įvairių savivaldos darinių.

Apskritai, centrinės valdžios sektoriuje 2010 m. veikė 1178 įstaigos, o jose dirbo beveik 183 tūkst. darbuotojų, kuriems per metus buvo išmokėta 4.316 mlrd. litų algoms (atitinkamai – vidutinė alga 1965 lt).  Kai tokia situacija, kiekvienas kalbėtojas (jei tik supranta, apie ką kalba) situaciją gali interpretuoti kaip tik nori.