Apie viešąjį valdymą

Vasario 7 d. Vyriausybė patvirtino Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programą, kuri beveik nebuvo pastebėta žiniasklaidos (tik „Respublika“ tai pavadino lozungų rinkiniu, plačiau nieko neaiškindama). Kaip ten bebūtų, tačiau minėtoje programoje yra kai kurių dalykų, pakankamai svarbių įvairiems sektoriams, įskaitant ir švietimo. Pirmiausia kalba eina apie standartų nustatymą ir įstaigų reitingavimą („...sudaromas minimalių paslaugų kokybės standartų rinkinys ir pagal jį vertinami sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių ir kitų paslaugų teikėjai.....“ „kasmet bus atliekamos paslaugų vartotojų apklausos apie paslaugas teikiančias įstaigas, šių apklausų rezultatai viešai skelbiami ir pagal juos reitinguojamos paslaugas teikiančios įstaigos. Įgyvendintos paslaugų kokybės gerinimo iniciatyvos turi atsispindėti paslaugas teikiančių įstaigų vadovų veiklos rezultatuose.“). Taip pat numatomas žymiai platesnis visuomenės įsitraukimas ir mokyklų tarybų vaidmens stiprinimas („... bus rūpinamasi, kad jos [visuomenės] atstovai kuo aktyviau dalyvautų valdant įstaigas, teikiančias švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, viešojo saugumo paslaugas, didėtų šių įstaigų tarybų vaidmuo, būtų sudarytos sąlygos visuomenei vertinti šių įstaigų vadovų veiklą“). Ir galiausiai užsimenama apie galimybes plačiau taikyti kadencijas įvairių įstaigų (įskaitant ir švietimo) vadovams („.... tobulinant šių įstaigų ir įmonių vadovų veiklos priežiūrą, bus nustatomos jų ir įmonių valdybos narių kadencijos, tačiau neribojamas jų skaičius. Bus svarstoma galimybė nustatyti minėtų įstaigų vadovų pavaduotojų ir aukštesnės grandies vadovų kadencijas. Tobulinant valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų ir įmonių valdymą, bus nustatyti bendri šių įstaigų ir įmonių vadovų atrankos, jų veiklos susiejimo su rezultatais, veiklos vertinimo, informavimo apie rezultatus principai....“). O galiausiai mokykloms numatomas ir vienas papildomas vaidmuo: „kad visuomenė aktyviau dalyvautų viešojo valdymo procesuose, bus stiprinama jos pilietinė branda, ugdomas pilietinis sąmoningumas – jai suteikiama žinių apie valstybės turimos informacijos naudojimo ir gyventojų dalyvavimo viešojo valdymo procesuose galimybes. Visuomenės švietimas šiais klausimais turėtų būti pradėtas jau mokyklose ir stiprinamas kituose švietimo sistemos lygiuose.“ Manau, kad būtų buvę geriau, kad tokia programa būtų priimta po išsamių konsultacijų su visuomene ir parašyta ne tokia biurokratine kalba, tačiau „išėjo, kaip visada“. Na ir nereikia užmiršti, kad pas nuo programų iki jų įgyvendinimo labai jau netrumpas kelias, kurį ne visada ir nueiname.