The Economist šią savaitę rašo apie Prancūzijos bandymus
vytis Vokietiją darbo rinkos reguliavimo srityje, bandant užsitikrinti ekonomikos
augimą (http://www.economist.com/node/21649471/print).
Gal būtų galima ir nesutikti, kad Vokietijos pranašumą nulėmė socialdemokrato G.Schröder
apie 2000 m. priimtas politinis sprendimas skatinti žmones dirbti, net ne visą
darbo dieną ir mažai apmokamą darbą, o ne šelpti juos, tačiau visgi reikia pripažinti,
kad vokiškas požiūris davė puikių rezultatų, ypač krizės metu. Šiame kontekste
keistai atrodo lietuviška diskusija apie socialinį modelį, kuri vis labiau orientuojasi
ne į esmę, o į emocijas ir formą. Vokietijos
ir Prancūzijos pavyzdys aiškiai parodo, kaip svarbu laiku priimti sprendimus, ir
kas būna tiems, kurie nieko nedaro.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą