2014 m. rugsėjo 15 d., pirmadienis

Dėl ko reikėtų derėtis su pedagogais



Kaip ruduo, taip ir tradiciniai pedagogų reikalavimai, primenant apie streiko ir kitų nemalonumų galimybes (http://www.delfi.lt/news/daily/education/pedagogai-su-d-pavalkiu-taikstytis-butu-nelogiska.d?id=65831698). Tačiau ateis pavasaris ir vėl skėsčiosime rankomis, kad mokinių rezultatai nuolat blogėja, reitinguosime mokyklas ir konstatuosime, kad nelabai kas pasikeitė. Tad gal reikėtų vieną kartą aiškiai įvardinti, kas ir ko iš tikrųjų siekia ir tik tada spręsti, kaip suderinti skirtingus interesus.

Taigi, pedagogai, kaip ir visi mirtingieji, nori dirbti mažiau ir gauti daugiau (o kas to nenori?). Tai visai teisėtas noras, ir visi sutiksime, kad kas nereikalauja didesnio atlygio, tas jo ir negauna. Problema čia kita, nes diskusijose šie siekiai pakeičiami kova už didesnį švietimo finansavimą, mažesnes klases ir išankstinę pensiją. Tiesa, reikia pripažinti, kad klasės ir taip mažėja dėl demografinių dalykų. Tačiau didesnis finansavimas pristatomas kaip vienintelis būdas pasiekti geresnių švietimo rezultatų. Va čia ir yra tas gudravimas, su kuriuo sutikti negalima. Sutarti galime tik dėl vieno, kad Lietuvos mokinių rezultatai blogėja ir mes vis sparčiau atsilikime nuo kaimyninių šalių, tačiau keli šimtai papildomų milijonų čia nieko nepakeis. Tiesiog tas atsilikimas visiems kainuos dar brangiau. Nereikia čia kažkokių didelių įžvalgų ar nacionalinių tyrimų, - pažiūrėkime kitų šalių patirtį. Kaip tik dabar GEMS Education Solutions paskelbė švietimo sistemos efektyvumo indeksus (http://www.edefficiencyindex.com/book/files/assets/common/downloads/The%20Efficiency%20Index.pdf,tiesa, Lietuvos ten nėra, tačiau galime ir patys įsivertinti), OECD publikavo kasmetinę studiją (http://www.oecd.org/edu/Education-at-a-Glance-2014.pdf), o The Economist (http://www.economist.com/node/21616978/print) dar kartą priminė, kad nei mokytojų skaičius (klasių dydis) nei jų darbo užmokestis neturi tokios įtakos mokinių rezultatams, kaip pačių mokytojų gebėjimai ir noras pasiekti rezultatų. PISA studija patvirtino, kad Lietuvos mokytojai gauna santykinai didesnį atlyginimą nei Estijos ir Lenkijos mokytojai, kur mokinių rezultatai ženkliai geresni nei Lietuvoje ir per pastaruosius metus gerėjo. Todėl ir norisi pedagogams pasiūlyti pirma pradėti mažinti mūsų mokinių atsilikimą nuo kaimyninių šalių ir tada pareikalauti sumokėti už nuveiktą darbą. Tai būtų kalba apie realiai sukurtą vertę, už kurią turi būti deramai atlyginta.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą