Kaip ruduo, taip ir tradiciniai pedagogų reikalavimai,
primenant apie streiko ir kitų nemalonumų galimybes (http://www.delfi.lt/news/daily/education/pedagogai-su-d-pavalkiu-taikstytis-butu-nelogiska.d?id=65831698).
Tačiau ateis pavasaris ir vėl skėsčiosime rankomis, kad mokinių rezultatai
nuolat blogėja, reitinguosime mokyklas ir konstatuosime, kad nelabai kas
pasikeitė. Tad gal reikėtų vieną kartą aiškiai įvardinti, kas ir ko iš tikrųjų
siekia ir tik tada spręsti, kaip suderinti skirtingus interesus.
Taigi, pedagogai, kaip ir visi mirtingieji, nori dirbti
mažiau ir gauti daugiau (o kas to nenori?). Tai visai teisėtas noras, ir visi
sutiksime, kad kas nereikalauja didesnio atlygio, tas jo ir negauna. Problema
čia kita, nes diskusijose šie siekiai pakeičiami kova už didesnį švietimo
finansavimą, mažesnes klases ir išankstinę pensiją. Tiesa, reikia pripažinti,
kad klasės ir taip mažėja dėl demografinių dalykų. Tačiau didesnis finansavimas
pristatomas kaip vienintelis būdas pasiekti geresnių švietimo rezultatų. Va čia
ir yra tas gudravimas, su kuriuo sutikti negalima. Sutarti galime tik dėl vieno,
kad Lietuvos mokinių rezultatai blogėja ir mes vis sparčiau atsilikime nuo
kaimyninių šalių, tačiau keli šimtai papildomų milijonų čia nieko nepakeis. Tiesiog
tas atsilikimas visiems kainuos dar brangiau. Nereikia čia kažkokių didelių
įžvalgų ar nacionalinių tyrimų, - pažiūrėkime kitų šalių patirtį. Kaip tik
dabar GEMS Education Solutions paskelbė švietimo sistemos efektyvumo indeksus (http://www.edefficiencyindex.com/book/files/assets/common/downloads/The%20Efficiency%20Index.pdf,tiesa,
Lietuvos ten nėra, tačiau galime ir patys įsivertinti), OECD publikavo kasmetinę
studiją (http://www.oecd.org/edu/Education-at-a-Glance-2014.pdf),
o The Economist (http://www.economist.com/node/21616978/print)
dar kartą priminė, kad nei mokytojų skaičius (klasių dydis) nei jų darbo
užmokestis neturi tokios įtakos mokinių rezultatams, kaip pačių mokytojų
gebėjimai ir noras pasiekti rezultatų. PISA studija patvirtino, kad Lietuvos
mokytojai gauna santykinai didesnį atlyginimą nei Estijos ir Lenkijos
mokytojai, kur mokinių rezultatai ženkliai geresni nei Lietuvoje ir per
pastaruosius metus gerėjo. Todėl ir norisi pedagogams pasiūlyti pirma pradėti
mažinti mūsų mokinių atsilikimą nuo kaimyninių šalių ir tada pareikalauti
sumokėti už nuveiktą darbą. Tai būtų kalba apie realiai sukurtą vertę, už kurią
turi būti deramai atlyginta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą