Visuomenės pasitikėjimas, socialinė gerovė ir mokesčiai

Šiandien žurnalas „Veidas“ publikuoja banko "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio komentarą „prastos mokesčių sistemos stabilumo nereikia“. Šiek tiek anksčiau apie tai yra kalbėjęs ir ekonomistas R.Kuodis. Belieka tik apgailestauti, kad geri ekspertų komentarai pasirodo po viešų partijų debatų, skirtų mokesčiams. Tiek nutampyta progresinių mokesčių idėja, tiek nekilnojamo turto mokesčiai ar PVM lengvatos vargu ar iš esmės gali ką nors pakeisti (tik vienaip ar kitaip pakraipyti mokestinę sistemą). Diskusijos metu iškeltas klausimas ar norime šalies su mažais mokesčiais ir dideliais socialiniais įsipareigojimais ar atvirkščiai yra labai teisingas, tačiau pagrindinės politinės partijos (išskyrus liberalus) jau senai atsakė, kad jos siekia „didelės“ valstybės su plačiomis socialinėmis garantijomis (skandinaviška vizija). Deja, tokia sistema tegali efektyviai veikti visuomenėje, kur vyrauja tarpusavio pasitikėjimas, nes kitaip dirbantys ir galintys mokėti mokesčius tiesiog išvažiuoja ir lieka pašalpų valstybė, kurios mokamos iš skolintų pinigų. Taip valstybė, kurios ištakos siekia Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklą (dauguma šios draugijos vadovų dalyvavo padedant pagrindus tarpukario Lietuvos valstybingumui), taip ir liktų (savi)šalpos klubu.

Tad reikia pasitikėjimo, o tam reikia sąžiningos darbo jėgos apmokestinimo sistemos. Ir čia problema ne pajamų mokestis, o keista socialinio draudimo sistema. Pirmiausiai čia niekas nesusigaudo, kam reikia paslėpti darbdavio įmokų dalį, kurios nemato darbuotojas. Taip tik dirbtinai mažinama darbuoto sukuriama vertė. Antras aspektas tas, kad senai liko pamiršta pagrindinė socialinės sistemos priedermė skatinti taupyti senatvei. Kai šiandien suprantama, kad socialinės sistemos misija tik išmokėti pensijas, tai ir nereikia bandyti taikyti taupymo principų, o pavadinti tai tiesiog socialiniu mokesčiu ir nebandyti apsimesti, kad čia kažkas kažką apdraudžia. Dabartinė sistema sukuria didelį neteisingumo jausmą ir įsitikinimą, kad ji skirta nusavinti dirbančiojo sukuriamą pridėtinę vertę. Tad, kaip nurodo ekonomikos ekspertai, reikia visų pirma rasti atsakymą dėl darbo jėgos apmokestinimo, nes tai ko gero yra raktas ir į visų kitų problemų sprendimą.