2015 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Kadencijos biudžetinių įstaigų vadovams: lėtai ir nuosekliai į niekur



Šiaip jau nekyla jokių abejonių, kad artimoje perspektyvoje kadencijos biudžetinių įstaigų vadovams įvestos nebus. Dabar kur kas įdomiau pasižiūrėti, kaip ta idėja bus numarinta. Štai 2015 m. kovo 24 d. eilinį kartą (bene ketvirtą) Vyriausybės rūmuose vėl buvo svarstomas minėtas klausimas, ir esu dėkingas už tai, kad man buvo suteikta galimybė sudalyvauti minėtoje diskusijoje. Tačiau belieka pastebėti, kad pirmąjį įstatymo projekto variantą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė derinti 2013 m. vasario 7 d., ministerijų atstovų pasitarimą jis pasiekė 2013 m. liepos 16 d., ir nuo to laiko visas reikalas ne iš vietos. Diskusija šią savaitę vėl baigėsi aptakiu sprendimu siūlyti „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atsižvelgti į Aplinkos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento ir Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Viešojo valdymo skyriaus pastabas“. Tačiau negalima sakyti, kad per projekto tobulinimo procesą nebuvo visai niekur nueita. Pagal šiuo metu svarstomą variantą jau siūloma automatiškai pratęsti kadencijas net tiems vadovams, kurių veikla buvo įvertinta neigiamai, t.y. ministras ar meras pagal autorių sumanymą privalės tokį vadovą priimti į pareigas naujai ketverių metų kadencijai, neskelbdamas konkurso. Tikrai sunku paaiškinti, kodėl Vyriausybei siūloma be jokių svarstymų ir išlygų pratęsti blogai dirbančių vadovų kadencijas. Bet čia dar ne viskas. Kai kurių ministerijų siūlymu atsisakius įstatymo nuostatas taikyti valstybės tarnautojams, tyliai būtų suformuota privilegijuota regioninių padalinių vadovų grupė, kuriai kadencijos nebūtų taikomos. Vadinasi, įstaigų prie ministerijų vadovams, mokyklų direktoriams kadencijos bus, o, tarkime, kokio regioninio archyvo direktoriui – ne. Taigi visas šis procesas aiškiai parodo, kaip ilgai ir kantriai „tobulinant“ detales viską galimą apversti aukštyn kojomis. Ir jei kam dar įdomu, pirminė idėja buvo ta, kad įstatymas nustatytų tik keturis esminius dalykus:

  • Biudžetinių įstaigų vadovai į pareigas priimami konkurso būdu ketverių metų kadencijai. 
  • Pasibaigus kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgiant į jo veiklos rezultatus, gali būti priimamas į pareigas naujai ketverių metų kadencijai, neskelbiant konkurso.
  • Kadencijų skaičius neribojamas.
  • Biudžetinių įstaigų vadovų priėmimo į pareigas ir veiklos rezultatų vertinimo tvarką nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Ir čia yra viskas, ko reikia.