2014 m. kovo 4 d., antradienis

Technologinė revoliucija, darbo vietos ir mes


Atrodo, JAV rimtai pradėjo galvoti apie technologinės pažangos nenumatytas pasekmes, kurių pagrindinė yra gerai apmokamų darbo vietų mažėjimas (pvz.: FT: Technology: Rise of the replicants (http://www.ft.com/intl/cms/s/0/dc895d54-a2bf-11e3-9685-00144feab7de.html?siteedition=intl#axzz2uz8otR2V). Per ateinantį dešimtmetį darbo vietų JAV, kur būtini išsilavinę ir kvalifikuoti darbuotojai, turėtų likti tik 40 proc. dabartinio jų skaičiaus. Taip pat ir tos sritys, kuriose nereikia aukštos kvalifikacijos, bet dėl savo sudėtingumo kol kas liko neautomatizuotos, pamažu keičiasi, pritaikant naujas sensorikos technologijas. Tai reiškia, kad grėsmė kyla ne tik išsilavinusiems biurų darbuotojams, bet ir daliai žemos kvalifikacijos darbuotojų. Šiuo metu vienoje iš labiausiai cituojamų Erik Brynjolfsson ir Andrew McAfee knygoje „Antrasis mašinų amžius“ (The Second Machine Age, taip pat žr.: http://www.ft.com/intl/cms/s/0/e8448366-81cd-11e3-87d5-00144feab7de.html?siteedition=uk#axzz2uz8otR2V) bandome ne tik formuluoti problemas, bet ir ieškoti galimo atsako į naujus iššūkius. Gal tie siūlymai labiau tinka kitam kontekstui, bet visi vien verti dėmesio. Pirmiausiai išskiriamas tinkamas mokymasis, kas daugelyje šalių ir tarptautinių organizacijų (pvz.OECD) buvo akcentuojama ne vieną dešimtmetį. Kiek netikėta yra rekomendacija mažinti darbo apmokestinimą, pavyzdžiui, galvojant apie Milton Friedman siūlytą neigiamų pajamų mokesčių idėją (čia mintis gan paprasta, - jei norime, kad kažko būtų daugiau, tai to neturime apmokestinti).


Tačiau klausimų kelia kitos įžvalgos. Anot JAV ekspertų tokia technologinė revoliucija per savo poveikį darbo vietoms turėtų mažinti vidutines pajamas gaunančių gyventojų sluoksnį ir didinti pačių turtingiausių pajamas, t.y. turėtų didėti socialinė nelygybė. Beje, statistika tą tik patvirtina. Tada kyla klausimas, kokio poveikio galime turėtis mes čia Lietuvoje, atsidūrę technologinės revoliucijos paraštėse. Ir čia kažkokių optimistinių variantų kol kas sunku įžvelgti. Aišku tik viena, kad Lietuvoje didžioji dalis biuro darbo atliekama viešajame sektoriuje. Todėl diegiant naujas technologijas šis sektorius vis labiau atlieka ne valdymo, o jo darbuotojų socialinės apsaugos funkcijas, suteikiant jiems nors ir mažas, bet nuolatines ir garantuotas pajamas. Čia galima prisiminti kad ir SODROS sistemą, kur automatizavus beveik visus procesus, praktiškai darbuotojų skaičius nebuvo sumažintas.