Kai PISA studijos rezultatai 2001 m. buvo paskelbti
Vokietijoje, jie sukėlė tikrą politinę audrą. Politikai situaciją įvardino kaip
pražūtinga, visiškai nepriimtiną arba skandalingą (http://www.spiegel.de/schulspiegel/die-pisa-analyse-sind-deutsche-schueler-doof-a-172357.html).
Tikrai, tuomet beveik visos likusios Europos
mokinių rezultatai atrodė geriau. Bet jei kas pasižiūrėtų, kokius balus tuomet
surinko vokiečių mokiniai, pamatytų, kad jie ir tuomet buvo šiek tiek aukštesni
už šią savaitę paskelbtus 2012 m. PISA lietuvių mokinių vertinimus. Tačiau
jokios audros pas mus PISA rezultatai nei anksčiau sukeldavo, nei dabar sukėlė.
Gerai, žinoma, kad profesionalų nuomonė buvo išklausyta (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/b-burgis-kaip-itikinti-vaika-mokytis-jei-valdzioje-toli-grazu-ne-gabiausi.d?id=63448240),
kažką pasakė ir politikai (http://www.delfi.lt/news/daily/education/judame-i-dugna-atskleista-kaip-15-mecius-paruosia-mokykla.d?id=63438384),
tik, atrodo, kad kaip nieko nebuvo daroma, taip ir toliau nebus. Na žinoma, kad
visame Baltijos jūros regione esame prasčiausi, nėra labai malonu, tačiau ar
dėl to reikėtų kelti triukšmą? Žinoma, čia galima būtų paaiškinti, kad kaip
visada trūksta pinigų, tačiau bėda ta, kad ta pati studija parodė, jog mūsų
mokytojai santykinai geriau apmokami nei tie patys latvių mokytojai. Tiesa, dėl
Latvijos galima pastebėti, kad ji PISA studijose dalyvauja nuo 2001 m. (tada
atsidūrė panašioje situacijoje kaip ir Vokietija), o Lietuvos švietimo strategai
apie tarptautinį pasilyginimą pradėjo galvoti tik po kelerių metų. Tikrai, nei
tai įdomu, nei reikalinga, nebent aplinkybės priverčia. Ir kažkodėl neapleidžia
jausmas, kad tarp trijų dalykų: mažai raštingi – gauna mažas algas – emigruoja yra
kažkoks ryšys.
