Kad viešajame sektoriuje egzistuoja perdėtai mažų („nuspaustų“)
atlyginimų problema palaipsniui pradedama kalbėti ir Lietuvos viešojoje
erdvėje. Štai prof. B. Gruževskio nuomone, didesni atlyginimai turi būti
susieti su didesne atsakomybe, tad padidinus atlyginimus valstybės
tarnautojams, galima būtų iš jų tikėtis ir didesnio profesionalumo
(www.delfi.lt). Tačiau čia viskas nėra taip paprasta
Čia, matyt, reikėtų kalbėti ne apie profesionalumą ir
atsakomybę, o apie veiklos efektyvumą. Šiuo klausimu viešojoje erdvėje taip pat pasigirsta vienų ar
kitų pastebėjimų. Štai žurnale „Veidas“ A.Šindeikis rašo: „Pastarasis sunkmetis
labai aiškiai leido suprasti, kad šalies viešieji finansai, valstybės skola,
viešojo sektoriaus dydis ir jo efektyvumo laipsnis kelia rimtų problemų ir
ankščiau ar vėliau gali privesti valstybę prie bankroto. Skurdi valstybė, kuri
vis dar tebeturi vieną didžiausių pedagogų, gydytojų, policininkų ir valdininkų
skaičių tūkstančiui gyventojų, akivaizdžiai gyvena ne pagal savo išgales.“
Atrodo, kad atėjo metas aiškiai pasakyti, kad daugeliu
atvejų viešajame sektoriuje darbuotojų yra per daug ir jiems santykinai mokama
mažai. Na, o vadovai savo ruožtu suinteresuoti turėti didesnį užimtų pareigybių
skaičių, nes tai apsaugo nuo darbo užmokesčio fondo karpymo. Tam, kad galėtų
didėti valstybės sektoriuje vidutinės atlyginimas reikėtų visų pirma
įsisąmoninti, kad mokesčių mokėtojams visų pirma turėtų rūpėti, kiek
išleidžiama apskritai pinigų darbo užmokesčiui valstybės sektoriuje, ir
pasistengti, kad šios išlaidos nedidėtų, o ne piktintis, kad auga vidutinis darbo
užmokestis. Juk čia labai paprasta matematika - jei dirbančiųjų valstybės
sektoriuje sumažėtų 20 proc., o darbo užmokesčio fondas išliktų nepakitęs, tai
vidutinis atlyginimas bruto išaugtų 25 proc. iki 2798 litų mėnesiui.
